Kaip prižiūrėti akis, kad būtų sveiki?

Kasdieninė akių mankšta

 

Norėdami pagerinti mūsų akių sveikatą galime kiekvieną dieną finansuoti jiems tvirtą dozę pratimų.

Dienos metu turime daryti sau kelių minučių pertrauką, kuriuos skirsime keliems paprastiems pratimams. Pirma, pažvelkime į tolį ir tegul akis atsipalaiduoja. Geriausias atvejis, jeigu už lango yra vaizdas į parką, bet net jeigu mūsų akys susiduria su pilkais sienų pastatais, tereikia pridėti kambaryje žalią elementą - tai gali būti plakatas arba vazoninis augalas. Kartas nuo karto pažvelkime ten. Tada laikydami galvą tiesiai, akių obuoliais žiūrime į priekį, tada į dešinę, į kairė, žemyn ir aukštyn. Kartojame visą seką bent du kartus. Tada sukame akimis darydami vadinamuosius aštuonetus. Įsivaizduokime apverstą aštuonetą (8) (atsisakome jų jeigu turime stiprią trumparegystę) arba mėgdžiojame švytuoklės judėjimą. Po tokios kasdieninės mankštos dozės, mūsų akys yra pasirengusios tolesniam darbui.

 

Darbas prie kompiuterio

 

Kasdieninis darbas prie kompiuterio, tai didelė įtampa akims. Taip yra dėl to, kad dirbant prie monitoriaus mes rečiau mirksime, todėl mūsų akys džiūsta. Taip pat akies obuolio judrumas yra mažesnis, todėl mūsų akys, panašiai kaip ir raumenys, dirba daug blogiau. Šį problema tokia dažna, kad sukurtas terminas biuro akių sindromas. Todėl, jei esame rizikos grupėje (dirbame prie kompiuterio ir/arba kondicionieriumi vėsinamoje patalpoje) be kasdieninės mankštos, kurią atliekame kas dvi valandas, turime ypač rūpintis tinkamu drėgmės lygių akyse.

Jeigu nepaisant pratimų jaučiame deginimą, sausumą, mūsų akys ašaroja arba skundžiame galvos skausmais, tai reiškia, kad akys yra pervargusios. Šiuo atveju juos turime užlašinti specialiais akių lašais.

Žmonės nešiojantys kontaktinius lęšius, kurie dirba prie kompiuterio, turi didesnę tikimybę patirti diskomfortą, nes po kurio laiko lęšiai pradeda išdžiūti. Norėdami to išvengti, rinkitės lęšius skirtus darbui prie kompiuterio arba kas kelias valandas lašinti specialius akių lašus.

Dirbdami prie kompiuterio, turime prisiminti keletą gerų praktikos pavyzdžių. labai svarbu išlaikyti tinkamą atstumą nuo monitoriaus. Optimalus atstumas yra apie 40-50 cm. Taip pat nustatome tokį ryškumą, kuris suteikia komfortą.

Tačiau, jeigu mūsų akys vis dar skauda, dega ar ašaroja, pateikiame atsipalaidavimo pratimą:

• Sušildykite delnus trindami vieną į kitą, o tada kelioms sekundėms padėkite juos ant vokų. Tada pažvelkite į tolį ir pamirksėkite. Mūsų akys tikrai pajus palengvėjimą.

 

Dieta akims

 

Taip ką valgome, įtakoja tai, kaip mes matome. Todėl labai svarbi tinkama mityba. Geriausia jei maiste gausu karotino ir vitamino A. C ir E, omega-3 ir liuteinas.

Didelį karotino kiekį turi lapinės daržovės, špinatai, brokoliai, morkos, moliūgas ir kiaulienos kepenys. Vitamino A trūkumas gali sukelti taip vadinamąjį vištos aklumą, žymus regėjimo pablogėjimas esant silpnam apšvietimui.

Vitaminas E, yra pagrindinis antioksidantas, kuris yra atsakingas už mūsų akių jaunatvę, pašalindami kenksmingus laisvuosius radikalus. Jo pagrindinis šaltinis yra mėlynės. Antioksidantai taip pat yra žalioje ir baltoje arbatoje. Tautos, kurios geria arbatą dideliais kiekiais, pavyzdžiui Japonija ir Kinija, turi daug mažiau problemų su regėjimu, nei šalys, kurios kiekvieną dieną geria juodą arbatą.

Vitaminas C apsaugo mūsų akis nuo kataraktos. Atsako už tinkamą ašarų skysčio gamybos procesą. Vitaminas C yra juodose serbentuose ir citrusiniuose vaisiuose, pavyzdžiui citrinose, apelsinuose ir greipfrutuose. Taigi, jei norime ilgai mėgautis geru regėjimu, turime sumažinti druskos kiekį maiste.

Produktai, kurie nuolat turėtų būti mūsų meniu, tai jūros žuvys turinčios daug vertingų mikroelementų, kurie užkerta kelią toksinių medžiagų Omega-3 kaupimuisi, šalto spaudimo sėmenų aliejus arba liuteniną turintys kiaušinių tryniai. Liuteninas saugo akis nuo žalingų ultravioletinių elektros įrangos spindulių, tokių kaip televizorių arba kompiuterių.